Gintaras pirtyje

Apie Baltijos gintarą (sukcinitą)

Gintaras – vienas pirmiausiųjų pasaulio vertingųjų mineralų sekoje. Žmonijai jis žinomas tūkstančius metų, randamas įvairiose Žemės vietose. Kiekvienos radymvietės gintaras vis kitoks, skirtingas sudedamųjų medžiagų proporcijomis, spalvomis, amžiumi ir kt. Vis dėlto, seniausi gintaro keliai per mirtinus pavojus buvo išminti link dabartinės Baltijos jūros: baltiškasis gintaras tūkstantmečiais garsėjo grožiu ir ypatingomis galiomis.

 

Mokslinėje literatūroje iš visų gintarų tik baltiškasis įvardijamas sukcinitu (pavadinimas iš lotyniško pušies pinus sukcinifera, augusios dab. Baltijos jūros baseine), t.y. turinčiu gintaro rūgšties. Jo spalvų paletė – visas vaivorykštės spektras. Sudėtimi jis kaip gyvas organizmas, jame daugybė žmogui reikalingų mikroelementų, kitų gyvybiškai svarbių medžiagų, taip pat, vieninteliame, nėra sunkiųjų metalų druskų, o tai reiškia, kad jis ne tik pripažintas pasaulyje stipriausias gyduolis, bet ir veiksminga priemonė kosmetologijoje.

Baltiškojo gintaro sudėtis ir savybės tokios unikalios, kad apie jį rašomos mokslinės studijos, o jis vis nesiliauja stebinęs... Svarbiausios gintaro veikliosios medžiagos – gintaro rųgštis ir gintaro aliejus.

Tūkstantmečius kraštą ir gentis prie Baltijos garsino gintaras: pirklių, keliautojų lūpomis apie gintaro dvasios slėpinio saugotojus plačiai sklido garsas... Anuomet tuo nepasinaudota: nebūta nei tautos, nei valstybės... praėjus tūkstančiams praradimų, draudimų, užmaršties ir pakilimų metų, atraskim gintarą dabar.